Istorinė perspektyva
1989 m. rugpjūčio 23 d., per net 600 km nuo Talino per Rygą iki Vilniaus, daugiau nei 2 milijonai žmonių susijungė rankomis, demonstruodami norą atkurti nepriklausomybę ir protestuodami prieš Molotovo-Ribbentropo paktą. Šis įvykis žinomas kaip Baltijos kelias, ir jis yra vienas iš ryškiausių nekruvinų protestų istorijoje.
Baltijos kelio iniciatoriai
Šis unikalus ir simbolinis protestas neatsirado savaime. Jis buvo organizuotas trijų Baltijos šalių tautinio atgimimo judėjimų – Lietuvos Sąjūdžio, Latvijos Tautas frontės ir Estijos Rahvarinne Liikumine – iniciatyva.
Šie judėjimai pradėjo formuotis 1980-ųjų pabaigoje, kai glaudžiai bendradarbiavo siekdami užtikrinti savo šalių nepriklausomybę. Prieš Baltijos kelią jie organizavo daugybę protestų, piketų ir kitokių renginių.
Ar buvo to tikėtasi?
Nors ir buvo daug neigiamų prognozių ir abejonių apie tokio masto protesto įmanomumą ir sėkmę, ši iniciatyva sulaukė didžiulės paramos ir susidomėjimo. Vis dėlto, kai kurie analitikai ir istorikai mano, kad net iniciatorių tarpe nebuvo vieningos nuomonės dėl to, kokią įtaką šis protestas galėjo turėti ilgalaikėje perspektyvoje.
Tačiau tai, kad Baltijos kelias įvyko be smurto ir su didžiuliu dalyvių skaičiumi, rodo, kad tai buvo unikali ir ypatinga akimirka, kurią galima laikyti simboliu trims šalims ir jų siekiams. Baltijos kelias tapo simboliu ne tik Baltijos šalių tautiniam atgimimui, bet ir viso pasaulio tautų siekiui gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje.
Baltijos kelias – tai įrodymas, kad vienybė, ryžtas ir dėmesingai parengta strategija gali pasiekti stebuklus. Nors jo įvykimo metu kai kurie abejojo jo sėkme ar ilgalaikiais rezultatais, šiandien jis laikomas vienu iš svarbiausių įvykių tiek Baltijos šalių istorijoje, tiek viso pasaulio kovojant už laisvę ir demokratiją.