Hipertenzija kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys


Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint  moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.

Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja. Liga prasideda hipertenzijos išvada nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau —  nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui.

Rizikos veiksnys — tai  neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis  širdies ir kraujagyslių ligas. Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs.

neuromultivitas su hipertenzija

Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių —  ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius dislipidemijapadidėjęs kraujospūdis hipertenzija ir rūkymas.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus, kurių negalime prieinamomis priemonėmis paveikti, ir modifikuojamus, kurių įtaką galima sumažinti specialiomis priemonėmis. Pagal įrodymų lygmenį rizikos veiksniai dar skirstomi į tradicinius, kurie jau seniai žinomi ir gerai įrodyti, ir naujuosius, arba netradicinius.

Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina  išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.

  1. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių sąsajos su gyvenimo kokybe | LSMU DSpace/CRIS
  2. Širdies ir kraujagyslių ligos - Sveikas Žmogus
  3. Krūtinės anginos ir hipertenzijos mityba

Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro  kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių  spazmus, didina kraujospūdį. Rūkančiojo širdis plaka 10—20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5—10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai.

Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi.

Moterims rūkymas paankstina menopauzę ir pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje hipertenzija kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Aukštas kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų hipertenzijos rizikos klasifikavimas, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.

Arterinė hipertenzija: svarbu koreguoti visus rizikos veiksnius

Pakitęs lipidų riebalų kiekis kraujyje. Visų išvardytų medžiagų turi būti žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.

Mažai judantys aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitęneužsigrūdinę žmonės 30—50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą.

hipertenzija 2 šaukštai. 3 laipsnių rizika

Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla. Nutukimas ir persivalgymas.

Kardiologas: tai – didžiausias širdies ligų rizikos veiksnys, apie kurį žmonės dažnai nežino

Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka moliūgų sultys nuo hipertenzijos apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga,  kai kūno masės indeksas KMI didesnis nei 30 KMI apskaičiuojamas kūno masę svorį dalinant iš ūgio, pakelto kvadratumoterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų — cm.

Vyresnių moterų, kurių KMI didesnis nei 35, mirtingumas 2 kartus viršija mirtingumą moterų,  kurių KMI mažesnis kaip Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys riebus pienas ir jo produktai, majonezas, kiauliena, jautiena, palmių, kokoso aliejus, kakava, šokoladasangliavandeniai ypač cukrusdruska — ir per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis.

kaip nustatyti hipertenzijos stadijas

Gaunami su hipodinamija su hipertenzija riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų funkcijas, kraujospūdį, sukelia trombozę  ir kraujagyslių uždegimą.

Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį. Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas.

Stresas ir depresija.

hipertenzija ir nutukimas

Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos nuolatinio nervinimosi, pervargimo gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis.

Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai  — daugiau nei po du standartinius vienetus bokalas alaus ar dvi taurės vyno per dieną. Tam tikrų vaistų vartojimas.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga. Homocisteinų perteklius kraujyje. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz. Pakitęs kraujo krešumas. Vyrų — didesnis kaip 45 metai, moterų — didesnis kaip 55 metai. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų jaunesnis nei 55 m.

Koronarine širdies liga dažniau serga 45—55 metų vyrai nei moterys moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Antioksidantai mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, padeda išvengti uždegimo, saugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir stabdo senėjimo procesus. Stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitminai E ir C bei selenas.

dienos ligoninė dėl hipertenzijos

Vitamino E gausu hipertenzija kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys daržovėse, grūduose, aliejuje, riešutuose. Vitamino C daugiausia citrusiniuose vaisiuose, braškėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, pomidoruose, kopūstuose, erškėtuogėse.

Seleno gaunama su mėsa, ypač su vištiena, grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Antioksidancinių savybių turi ir flavonoidai medžiagos, nudažančios augalus ryškia spalva - raudona, geltona, violetine.

Arterinė hipertenzija: svarbu koreguoti visus rizikos veiksnius Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Nepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius.

Daugiausia jų yra arbatoje, mėlynėse, tamsiose vynuogėse ir jų produktuose vyne, sultyse, razinoseburokėliuose, raudongūžiuose kopūstuose, baklažanuose, obuoliuose, pomidoruose, vyšniose, špinatuose, avietėse, granatuose, greipfrutuose, žemuogėse, spanguolėse, česnakuose, svogūnuose ir t. Anglų mokslininkai pataria pagyvenusiems žmonėms išgerti per dieną 5 puodelius juodosios arba žaliosios arbatos.

Vyresnio ir senyvo žmogaus organizmui  per dieną  reikia apie 10 mg vitamino E, apie 60 mg vitamino C ir apie 60 mikrogramų seleno. Jūrų produktai  —  svarbus omega-3 riebalų rūgščių RR šaltinis. Šios polinesočiosios  riebalų rūgštys, patekusios į organizmo ląstelių membranas, padidina jų  elastingumą. Sukaupta nemažai įrodymų, kad omega-3 RR mažina miokardo infarkto ir staigios širdinės mirties dėl grėsmingų ritmo sutrikimų riziką.

Jūrų žuvys skumbrė, silkė, lašiša, menkė, jūros lydeka, jūros ešerys, pikša, paltusas, plekšnė ir kitosmoliuskai, vėžiagyviai, jūrų kopūstai  —  puikus maistas, juose daug geresnis riebalų-baltymų santykis. Žuvyse gausu naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega -3 RR ir nedaug cholesterolio.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir jų profilaktika

Širdžiai būtini mikroelementai — kalis ir magnis Kasdien su maistu turi būti gaunama apie 2,5 g kalio ir mg magnio. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydyti nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Arterinės hipertenzijos gydymas gali padėti išvengti gresiančio insulto

Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose slyvose, razinosepomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnio itin gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse petražolėse, krapuose, špinatuoseduonoje ir kituose grūdiniuose produktuose, riešutuose. Vartokite maistą, kuriame yra skaidulinių medžiagų Vyresniems ir senyviems žmonėms per parą rekomenduojama suvartoti 20 — 30 g skaidulinių medžiagų.