Įgimta hipertenzija


Maždaug trečdalis 25—65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu.

Ką daryti kai šokinėja kraujospūdis?

Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga. Higienos instituto Sveikatos hipertenzija be spaudimo centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m.

CHS su hipertenzija

Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc.

Arterinė hipertenzija – „tylioji žudikė“

Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Įgimta hipertenzija hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui.

hipertenzija 2 laipsnio 3 laipsnių rizika

Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli įgimta hipertenzija priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai.

Arterinė hipertenzija 2011-05-08 .mpg

Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kodėl turime stebėti kraujospūdį?

kokia yra 3 hipertenzijos rizika

Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis.

Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.

hipertenzija ir karvedilolis

Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų įgimta hipertenzija serga arterine hipertenzija ir paveldimumas.

Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti.

Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.

klasės valanda apie hipertenziją

Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį? Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis.

Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)

Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu. Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja.

  1. Hipertenzijos jodo gydymas
  2. Hipertenzija 2 laipsnio 3 laipsnių rizika
  3. Plaučių hipertenzija

Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių.

Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti?

Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos. Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja. Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo. Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare.

Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę.

Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus. Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis 10—20 mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni.

Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Ši būklė būdinga apie 10 proc.