Kokius hipertenzijos tyrimus reikia atlikti, Simptomų nebuvimas atitolina gydymo pradžią


Arterinė hipertenzija: svarbu koreguoti visus rizikos veiksnius Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Nepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius.

Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga — arterinė hipertenzija AH.

Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof.

Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Aleksandru Laucevičiumi. Apie 50 proc. Kokius tyrimus būtina atlikti siekiant patvirtinti AH diagnozę? Šeimos gydytojas diagnozuoja ir gydo arterinę hipertenziją, kokius hipertenzijos tyrimus reikia atlikti pacientą pas kardiologą dėl organų taikinių pažeidimo.

Diagnozuodamas AH, šeimos gydytojas privalo matuoti arterinį kraujospūdį, įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pacientui paskirti tyrimus: elektrokardiogramą, lipidogramą, gliukozės koncentraciją kraujyje, kreatinino ir kalio koncentraciją.

Kokius tyrimus pagal amžių patariama atlikti? | baltijoskelias30.lt

Šie tyrimai yra gyvybiškai būtini teisingai AH diagnostikai. Arterinis kraujo spaudimas AKS turėtų būti matuojamas kiekvienam apsilankiusiam pas šeimos gydytoją pacientui, tačiau taip nėra.

  • Sibazonas ir hipertenzija
  • Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Virgilijus Grinius Padidėjęs kraujospūdis — pavojinga liga, kurią galima kontroliuoti Pirminė arterinė hipertenzija arba anksčiau vadinta padidėjusio kraujo spaudimo liga arba dar kitaip hipertonine liga yra labai paplitusi ir pavojinga liga, kuriai visuomenė, patys ligoniai kartais ir medikai, skiria per mažai dėmesio.
  • Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas) | baltijoskelias30.lt
  • Širdies ir kraujagyslių ligos - Aukštas kraujo spaudimas

Bent kartą per metus visiems apsilankiusiems pacientams svarbu pamatuoti arterinį kraujospūdį. Pacientams, kurie jau serga arterine hipertenzija, kraujospūdį būtina matuoti kiekvieno apsilankymo metu. Šeimos gydytojus tai daryti geriausiai gali paskatinti jų pacientų dalyvavimas kardiologinės prevencijos programoje, kurioje aiškiai apibrėžta, kad kraujospūdžio matavimas — svarbiausia sėkmingos prevencijos sudedamoji dalis.

Kokių pasekmių galime sulaukti po kelerių metų prasto gydymo, savirūpos ir kontrolės stokos? Kaip atitolinti sunkias šios ligos komplikacijas? AH mūsų šalyje blogai kontroliuojama. Dėl to Lietuvoje daugėja piktybinės hipertenzijos. Tuomet dažnai per gana trumpą laiką maždaug per 2 metus, o kartais ir greičiau nebepataisomai sutrinka inkstų veikla, reikia nuolatinių dializių, ištinka insultas ar miokardo infarktas.

Norint sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija, kokius hipertenzijos tyrimus reikia atlikti laikytis sveikos gyvensenos. Apie AH aktualumą kalbama seniai. Taip pat daug kalbama ir apie nepakankamą jos kontrolę.

Kokie pokyčiai šioje srityje? Manau, kad kai kurie rezultatai jau akivaizdūs. Visu pirma, įgyvendinus ES remtą Rytų ir pietryčių Lietuvos kardiologijos projektą, skirtą kardiovaskulinių paslaugų infrastruktūrai gerinti, Rytų Lietuvoje smarkiai pagerėjo hospitalinis išgyvenamumas, susirgus miokardo infarktu. Taip pat smarkiai padidėjo naujai išaiškintų ir reikalaujančių specialistų gydymo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičius.

Gydytoja Neringa Burokienė: kokias klaidas daro turintys padidėjusį kraujo spaudimą

Jau matomi ir pirmieji rezultatai, įgyvendinant Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos asmenų išaiškinimo programą, finansuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo — keliskart pagerėjo AH kontrolė, nors ji dar ir išlieka toli gražu nepakankama.

Tačiau tokios tendencijos vyrauja ir kai kuriose Vakarų šalyse. Esmė, kad sėkminga AH kontrolė neįmanoma, nekoreguojant ir kitų rizikos veiksnių, ypač dislipidemijos didelė cholesterolio koncentracija kraujyjeskiriant statinų, ir metabolinio sindromo, diegiant sveikos gyvensenos principus. Džiugina tai, kad susirūpinimas dislipidemija visuomenėje sparčiai auga.

Arterinė hipertenzija - Sveikas Žmogus

Turimais duomenimis, lipidų tyrimų skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo, padvigubėjo ir susirūpinimas gliukozės kraujyje padidėjimu — galima diabeto pradžia. Tai geros tendencijos. Pastarųjų metų mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų kreivė galų gale pradėjo slinkti žemyn. Vėlgi tendencija aiškėja.

Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)

Nors kitų šalių patyrimas rodo, kad tokios profilaktinės programos rezultatų galima pradėti tikėtis tik po 5—10 metų jos aktyvaus taikymo. Kokias dar problemas matote?

kaip pažaboti hipertenziją vaistai kraujospūdžiui normalizuoti esant hipertenzijai

Išliekanti didžiulė problema — vis dar netobula statinų kompensavimo sistema. Statinų vartojimas ir kraujo riebalų dydžiai dislipidemijos laipsnis aiškiai koreliuoja su mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi. Apie tai liudija gerai žinoma Europos programa — EUROSPIRE, kuri parodė, kad Suomijoje, kur žemiausi lipidų lygiai ir didžiausias statinų suvartojimas, mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiai yra mažiausi.

hipertenzijos šaltinis hipertenzijos su neuroze gydymas

Iš kitos pusės, Lietuvos rezultatas — didžiausias mirtingumas, aukščiausi kraujo riebalų skaičiai ir mažiausias statinų vartojimas.

Kai kurie poslinkiai po šių žiaurių Lietuvai rezultatų paskelbimo įvyko — pagerėjo statinų kompensavimas antrinei prevencijai, o pirminei prevencijai statinai pradėti kompensuoti siauroms indikacijoms.

Kaip jį tinkamai matuoti?

Gydytoja Neringa Burokienė: kokias klaidas daro turintys padidėjusį kraujo spaudimą | baltijoskelias30.lt

Ar padidėjęs ŠSD laikomas rizikos veiksniu? Širdies susitraukimų dažnį gali paveikti daugybė veiksnių: fiziniai stimulai, kūno padėtis, aplinkos veiksniai, matavimo metodas ir kt. Kraujo spaudimas paprastai matuojamas pacientui sėdint. Tuo tarpu dėl ŠSD bendro susitarimo nėra, pusės iki šiol atliktų tyrimų metu ŠSD vertintas atsigulus, pusės — atsisėdus.

Sėdint ŠSD yra 1—2 k. Manoma, kad 30 sekundžių pakanka patikimai nustatyti ŠSD. Normalus ramybės širdies susitraukimų dažnis yra 50—90 k.

obuoliai ir hipertenzija hipertenzijos 1 stadijos liga

Šis ryšys yra stipresnis tiems pacientams, kurių simpatinės nervų sistemos aktyvumas yra padidėjęs. Taip pat padidėjęs ŠSD kaip nepriklausomas rizikos veiksnys gali būti įtraukiamas į įvairius prognostinius modelius pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikai vertinti.

Taigi, ŠSD kontrolė — svarbus klinikinis tikslas gydant pacientus, sergančius hipertenzija, koronarine širdies liga ir širdies nepakankamumu. Klinikinė nauda įrodyta, kai gydant hipertenziją ŠSD pradedamas mažinti, jeigu jis yra didesnis negu 80 k.

Mokymai: poreikių bei rinkos tyrimas

Kokie bendrieji AH gydymo principai? Pirmiausia reikia įvertinti, kiek yra padidėjęs kraujo spaudimas, koks yra organų taikinių pažeidimų išplitimas, nustatyti kitus rizikos veiksnius lipidus, rūkymą ir, aišku, nustatyti paciento kardiovaskulinę riziką.

Jei nustatoma maža ir vidutinė AH rizika, galbūt pirmiausia 3 ar 6 mėnesius reikėtų pacientui rekomenduoti nemedikamentines priemones. Žmogus turėtų didinti fizinį aktyvumą, mažinti kūno svorį, atsikratyti žalingų įpročių, mažinti druskos kiekį maiste ir t.

Arterinė hipertenzija: svarbu koreguoti visus rizikos veiksnius

Jeigu, praėjus minėtam laikotarpiui, jokių pagerėjimo rezultatų pasiekti nepavyksta, reikalingas medikamentinis gydymas. Tačiau jei pacientui nustatoma didelė arba labai didelė AH rizika, privalu iškart skirti vaistų. Labai daug žadantys žingsniai — įvairių vaistų derinių atsiradimas, kai vienos tabletės sudėtyje yra kelių modernių antihipertenzinių vaistų ar antihipertenzinių ir antilipidinių vaistų.

Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Visi rizikos veiksniai skiriami į koreguojamus ir nekoreguojamus. Koreguojamiems priskiriami tie veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir gali būti keičiami.

  1. Mažo kraujo apytakos rato hipertenzija.
  2. Priemonė hipertenzijai gydyti
  3. Aigustė Tavoraitė Daugiau nei pusę šalies gyventojų vargina padidėjęs kraujo spaudimas, tačiau dalis jų apie tai gali net neįtarti.
  4. Hipertenzija dėl streso
  5. Hipertenzija – „nebylioji žudikė“
  6. Everyday life Kai pacientui diagnozuojama plaučių arterinė hipertenzija, jis turi išmokti prisitaikyti prie naujos būklės.
  7. Su hipertenzija medus

Tai didelis druskos vartojimas, antsvoris, nejudra, alkoholio vartojimas, stresas. Nekoreguojamiems priklauso: paveldimumas, rasė juodaodžiai serga dažniau nei baltaodžiailytis iki 55 metų amžiaus didesnė tikimybė sirgti yra vyrams, nuo 55 iki 75 metų amžiaus rizika vienoda, o nuo 75 metų — dažniau serga moterysamžius ir vyrams, ir moterims rizika didėja senstant. Siųsti draugui:.